8.4 C
Zarasai
2024 / 04 / 29

Ar naujasis nekilnojamojo turto mokestis atneš tiek pat naudos, kiek įtampos?

Ar jau skaitėte?

Nekilnojamasis turtas. Nuotrauka Nattanan Kanchanaprat iš Pixabay.

Balansuojant 2020 metų valstybės biudžetą ir ieškant pinigų mokytojams, gaisrininkams ir kitoms pastarąjį dešimtmetį pamirštoms visuomenės grupėms, svarstomi ir jau tvirtinami nauji mokesčiai. Panašu, kad jų didinimo išvengti greičiausiai nepavyks, todėl ieškoma kantriausiųjų. Nekilnojamojo turto (NT) mokestis lyg ir galėtų skambėti logiškai remiantis kitų valstybių pavyzdžiu – juk kitur jis didesnis. Tačiau ar jo atnešama nauda – papildomos įplaukos į šalies biudžetą, yra tiesiogiai proporcinga įtampai, kurią jis sukels?

- Reklama -

Pats NT mokestis ir jo didinimas iš esmės yra teisinga kryptis ir daugelyje šalių pasitvirtinusi praktika. Štai Portugalija yra nutarusi apmokestinti net ir kilnojamąjį turtą, kuris per pastaruosius 12 metų nepakeitė savo buvimo vietos. Ispanija šį mokestį diferencijuoja pagal nekilnojamojo turto vietą priklausomai nuo gyvenvietės – mokestis miestuose ir kaimuose skiriasi. Prancūzijoje gerovės mokesčiu apmokestinamas ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas – vertybiniai popieriai, pinigai, anuitetai. Airija neapmokestina savininko gyvenamosios vietos, o visam kitam NT taikomas fiksuotas mokestis.


Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – Satatybų.info


Europos valstybės dažniausiai NT apmokestina skirtingais tarifais, priklausomai nuo jo vertės, paskirties arba vietos. Lietuvoje šios vertės taip pat diferencijuojamos, tačiau praėjusią savaitę Seimas apsisprendė, kad kitąmet šis mokestis tampa aktualus didesnei žmonių grupei. Jei turite NT, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų, planuokite valstybei kasmet sumokėti 0,5 proc. jo vidutinės rinkos vertės, kurią nustatys Registrų centras. Iki šiol buvo apmokestinamas tik 220 tūkst. eurų viršijantis turtas: 220–300 tūkst. eurų vertės NT buvo taikomas 0,5 proc. metinis tarifas, 300–500 tūkst. eurų kainuojančiam NT – 1 proc., o 500–1000 tūkst. eurų NT – 2 proc.

Mokestis skaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, tad šeimoms jis kiek mažiau aktualus – jų atveju NT vertės ribos dvigubėja. Skaudžiausiai tai turėtų paliesti vienišas mamas ir tėvus, auginančius mažiau nei du vaikus, bei vyresnio amžiaus didmiesčių gyventojus, gyvenančius centrinėje miesto dalyje. Čia vidutinė NT rinkos vertė greičiausiai pateks tarp apmokestinamųjų. Tad naujasis mokestis nepagrįstai apsunkins šių žmonių finansinę situaciją arba, tikėtina, privers ieškoti mažesnę vertę turinčio NT ir atitinkamai kraustytis į „pigesnes“ miesto vietas, toliau gilindamas gentrifikaciją, apie kurią vis garsiau kalbama. Galiausiai tai paveiks visą NT rinką – būstas kaip investicija taps mažiau patrauklus.

Galbūt valstybės biudžetas nuo šio mokesčio ženkliai padidės ir tikrai galėsime skirti daugiau lėšų pradžioje minėtoms visuomenės grupėms? Deja, planuojama tesurinkti 2,5 mln. eurų, kurie nieko neišgelbės valstybiniu mastu, tik skaudžiai palies nemažą dalį piliečių. Labiausiai glumina ne paties mokesčio pagrįstumas, bet šio mokesčio apskaičiavimo tvarka – ji bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės pagal Registrų centro duomenis, o tai neturi nieko bendra su rinkos verte. Padirbėjus ties apskaičiavimo metodika, esu įsitikinęs, būtų galima surinkti didesnę dalį pinigų net nekoreguojant apmokestinamo NT ribų.

- Reklama -

Be to, kamšant kitų metų biudžeto skyles, galima būtų pasitelkti jau seniai rinkoje sklandančius NT ekspertų patarimus – kur kas didesne suma biudžetą galima papildyti realizavus bent mažytę dalį valstybei priklausančio apleisto ir nefunkcionuojančio nekilnojamojo turto. Kuris, beje, dar ir reikalauja papildomų kaštų priežiūrai iš to paties valstybės biudžeto, kurio skylės kamšomos.

Apibendrinant, protingai nustatytas ir taikomas NT mokestis būtų puiki praktika, tik niekas negali paaiškinti, kuo grįstas dabartinis mokestis ir kokią realią naudą jis valstybei atneš. Kalbama apie gerovės valstybę, o tuo pat metu kyla rizika dar labiau skurdinti tas visuomenės grupes, kurioms ir taip reikalinga pagalba. O tuo tarpu akis badantis apleistas pačios valstybės NT toliau stūkso ir dar papildomai kainuoja nė nenaudojamas.

Mantas Mikočiūnas
NT ekspertas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Naujos vasaros skrydžių kryptys iš Lietuvos – saulėti kurortai ir didmiesčiai

Jau šį sekmadienį prasidėsiantis aviacinis vasaros skrydžių sezonas nenuvils ir išrankių keliautojų iš Lietuvos bei dar labiau sustiprins oro kelius su Europos didmiesčiais. Sankt Peterburgas, Neapolis ir Miunchenas – tai vos keletas naujų krypčių,...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Palmių aliejaus naudojimą degalams

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...