8.9 C
Zarasai
2024 / 03 / 29

Ar regioninis universitetas reikalingas Lietuvai? Atsakymai iš pačių gyventojų lūpų

Ar jau skaitėte?

Nors didmiesčių bendruomenės regioninius universitetus neretai linkusios laikyti didžiųjų šešėlyje, savarankiško regione veikiančio universiteto vaidmuo kraštui – didžiulis. Pastarasis ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą, bet ir prisideda prie regiono plėtros bei mažina neigiamus demografinius pokyčius. Tai patvirtina ir neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies ir Šiaurės Lietuvos gyventojų nuomonės dėl aukštojo mokslo pertvarkos procesų tyrimas. Remiantis jo rezultatais, dauguma, t. y. 66 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pasisako už regioninių universitetų poreikį.

- Reklama -

Regiono pažangos variklis

Bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, kone 70 proc. apklaustųjų sutinka, kad vietos universitetai prisideda ir prie regiono plėtros. Nors didieji Lietuvos miestai yra laikomi ekonominiais centrais, kurie pritraukia daugiausia užsienio investicijų ir kuriuose vyrauja didžiausia darbuotojų paklausa, pramonės ir verslo sektorius pakankamai išplėtotas ir regionuose. Ekonomika šalyje atsigauna, o dėl emigracijos darbuotojų mažėja, todėl kvalifikuotą, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų ima trūkti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek regionuose.

„Į užsienio investuotojų interesų lauką vis dažniau patenka ir mažesni miestai, tokie kaip Šiauliai ar Panevėžys. Juose spėjusiems įsitvirtinti užsienio verslininkams nuolat reikalingi žmogiškieji ištekliai, ypač turintys su technologijomis susijusį išsilavinimą. Šiauliuose veikiančios įmonės jau dabar tarpusavyje dalijasi dar universitete ruošiamus mechanikos inžinierius bei informacinių technologijų specialistus. Kadangi ateitis priklauso automatikai ir robotizacijai, tikėtina, kad specialistų, gebėsiančių valdyti šią techniką, poreikis ateityje tik didės“, – kalbėjo Edita Grigaliauskienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Profesinio mokymo ir švietimo skyriaus vadovė.

Dėl šios priežasties regiono universitete rengiami kvalifikuoti specialistai yra pagrindinis regioninės plėtros variklis, atveriantis kelią ne tik krašto, bet ir visos šalies progresui. „Įdomu ir tai, jog tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai, žinodami, kad baigus studijas regioniniame universitete yra tokios pat galimybės susirasti darbą, kaip baigus ir bet kurį kitą Lietuvos universitetą, būtų dažniau likę studijuoti ar rekomenduoti studijas regiono universitete. Tuo tarpu, remiantis naujausiais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, Šiaulių universitetas gali pasigirti vienais geriausių įsidarbinimo rodiklių šalyje – 80 proc.“, – sakė Šiaulių universiteto rektorius, prof. Donatas Jurgaitis.

Mažiau socialinės atskirties ir neigiamų demografinių pokyčių

- Reklama -

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog ryškėja ir kita tendencija – vis daugiau Lietuvos gyventojų yra linkę rinktis ar rekomenduoti kitiems studijas regioniniame universitete, jei pastarajame yra siūloma jų pačių, vaikų ar artimųjų lūkesčius atitinkančių studijų programų. „Tyrimo rezultatai rodo, jog vis didesnė visuomenės dalis teikia pirmenybę studijų turiniui. Todėl visai tikėtina, kad regioniniame universitete siūlomos patrauklios, unikalios ir perspektyvios studijų programos, pavyzdžiui, tokios kaip Šiaulių universiteto optometrija, integruotų gamtos mokslų pedagogika, specialioji pedagogika ir logopedija, mechanikos inžinerija ir pan., ateityje sulauks ir didžiųjų miestų studentų“, – pasakojo E. Grigaliauskienė.

Regioninis universitetas laikomas raktu į aukštąjį išsilavinimą tiems mokslui gabiems jaunuoliams, kurie dėl finansinių ar šeimyninių aplinkybių negali išvykti studijuoti į kitą miestą. Taip jau susiklostė, kad šiandien Lietuvoje juntama itin didelė socialinė atskirtis, ypač tarp šalies didžiųjų miestų ir regionų, o 79 proc. apklaustų Šiaurės regiono gyventojų mano, kad gabioms, tačiau nepasiturinčiose šeimose gyvenančioms atžaloms universitetinės studijos didmiesčiuose, Vilniuje ir Kaune, būtų sunkiai prieinamos.

„Aukštais pasiekimais moksle pasižymintys regiono jaunuoliai, kurie dėl finansinių aspektų negali aukštojo mokslo siekti Kaune ar Vilniuje, turi turėti galimybę studijuoti universitete. Regione veikiantis universitetas yra jų šansas universitetiniam išsilavinimui įgyti, todėl valstybė negali jų ignoruoti ir dar labiau didinti socialinės atskirties“, – sakė visuomenės nuomonės tyrimo iniciatorius Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.

„Savarankiškas, vietoje veikiantis universitetas iš regiono kilusiam ir aukštajam mokslui siekti keliamą kartelę peržengiančiam jaunimui yra itin patrauklus pasirinkimas – užuot, vykus į visai kitą Lietuvos kraštą, studijos prieinamos šalia namų. Taip ir pinigų sutaupoma, kadangi nereikia važinėti šimtų kilometrų, o ir būsto bei pragyvenimo išlaidos gerokai mažesnės, kai lieki pas tėvus ar apsistoji regiono centre, kur palyginti su didmiesčiais kainos mažesnės“, – kalbėjo prof. D. Jurgaitis.

- Reklama -

Be socialinio universitetinio mokslo prieinamumo aspekto, ne mažiau svarbu ir neigiami demografiniai pokyčiai regione ir šalyje. Kaip rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 72 proc. respondentų sutinka, kad universitetai regionuose padeda išlaikyti vietinį jaunimą. Mat pasirinkusieji studijas regioniniame universitete dažniausiai savo ateitį linkę sieti su gimtuoju kraštu – vadinasi, palaikyti stabilų gyventojų skaičių regione ar net jį didinti. O štai 64 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų yra įsitikinę, kad universitetinių studijų prieinamumas regiono gyventojams kartu prisideda ir prie emigracijos mažinimo.

Praturtina socialinį ir kultūrinį gyvenimą

Regioninio universiteto, kaip mokslo ir kultūros židinio, plėtojančio ne tik mokslą, bet ir meną užduotis – atsigręžti ir į regiono poreikius. Tai, kad vien pats universiteto buvimo regione faktas praturtina socialinį, kultūrinį ir pramoginį gyvenimą sutinka 79 proc. šalies ir 81 proc. Šiaurės Lietuvos regiono apklaustų gyventojų.

„Regione veikiantis universitetas kartu yra bendruomenės šviesulys, kuris teikia ir tam tikrą visuomenės bei verslo atstovų pasitenkinimą. Pavyzdžiui, Šiauliuose, kur turime vidurinį, profesinį, koleginį ir universitetinį – visų pakopų išsilavinimą suteikiančias mokymosi įstaigas, atsisakę universiteto netektume ugdymo programos nuoseklumo. Taip pat universitetinį išsilavinimą norinčius ir gebančius įgyti jaunuolius lengva ranka nukreiptume į didžiuosius Lietuvos miestus ar net skatintume emigraciją“, – aiškino A. Jonuška.

„Universitetas turi misiją ir stiprų socialinį vaidmenį – palaikyti regiono gyvastį. Todėl mes, kaip vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvos regione, siekiame tiek organizacine, tiek mokslo bei kultūros puoselėjimo prasme būti reikalingi ir naudingi regiono žmonėms. Džiugu, kad užsibrėžti tikslai ir vizijos su visuomenės nuomone iš esmės sutampa“, – sakė Šiaulių universiteto rektorius.​

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Naujos vasaros skrydžių kryptys iš Lietuvos – saulėti kurortai ir didmiesčiai

Jau šį sekmadienį prasidėsiantis aviacinis vasaros skrydžių sezonas nenuvils ir išrankių keliautojų iš Lietuvos bei dar labiau sustiprins oro kelius su Europos didmiesčiais. Sankt Peterburgas, Neapolis ir Miunchenas – tai vos keletas naujų krypčių,...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Palmių aliejaus naudojimą degalams

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...