Pritarus Seimui, nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus liberalizuota pašto rinka. Tai reiškia, kad kitiems pašto paslaugos teikėjams neliks pareigos korespondenciją iki 50 g pristatyti 2,5 karto brangiau, nei tai daro valstybės valdomas Lietuvos paštas.
Naujajame Pašto įstatyme patikslinamos sąvokos – visi pašto paslaugas teikiantys asmenys bus vadinami pašto paslaugos teikėjais, patikslinamos valstybės institucijų funkcijos – ne Vyriausybė, o Ryšių reguliavimo tarnyba pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtins universaliosios pašto paslaugos (UPP) didžiausius tarifus.
Siekiant vienodinti konkurencines sąlygas visiems pašto paslaugas teikiantiems asmenims, dideliais kiekiais siunčiamos pašto siuntos nebus laikomos UPP. Tokia praktika egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir suteikia galimybę UPP teikėjui daugiau galimybių konkuruoti ir nustatyti konkurencingą paslaugos kainą verslo klientams. Atsižvelgiant į egzistuojančią praktiką, dideliu kiekiu bus laikoma, kai vienas siuntėjas per 1 mėnesį pateikia siųsti 1000 ir daugiau korespondencijos siuntų arba 250 ir daugiau pašto siuntinių.
Lietuvos paštui, kuris šiuo metu yra vienintelis įpareigotas UPP teikėjas Lietuvoje ir yra daug investavęs į pašto tinklo sukūrimą, vadovaujantis ES direktyva, bus suteiktas pakankamas laikotarpis investicijoms susigrąžinti. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti UPP nenutrūkstamą teikimą, Lietuvos paštas yra paskiriamas UPP teikėju 7 metų laikotarpiui iki 2019 m. gruodžio 31 d.
UPP teikėjui ir toliau paliekama pareiga pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams. Siekiant užtikrinti šių paslaugų tarifų apskaičiavimo skaidrumą, Vyriausybė įpareigojama patvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus.
Atsižvelgiant į vartotojų skundus dėl į jų pašto dėžutes metamos neadresuotosios reklamos, Pašto įstatyme numatyta, kad jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės turėtų nurodyti, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsakys teisės aktų nustatyta tvarka. Vartotojai, gavę nepageidaujamą reklamą, turėtų kreiptis atitinkamai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Šių institucijų surašytų protokolų pagrindu pažeidimus nagrinės ir sankcijas taikys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Susisiekimo ministerijos informacija
Kretingos.info
