13.4 C
Zarasai
2024 / 04 / 30

Penkios priemonės, kaip padidinti atlyginimus Lietuvoje

Ar jau skaitėte?

Komentaro autorius - Rokas Grajauskas, „Danske Bank" vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank” vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

- Reklama -

Įtakos ekonomikai turi jau darželinukų ugdymas

Pirma ir svarbiausia priemonė, kuri ilguoju laikotarpiu gali padaryti didžiausią įtaką darbo našumo ir atlyginimų augimui – radikali švietimo sistemos pertvarka. Būtent iš švietimo sistemos į rinką patenka kvalifikuoti, kūrybingi ir verslūs specialistai – darbo jėga, kuri yra pagrindinis bet kurios ekonomikos variklis. Švietimo sistemos įtaka ekonomikai prasideda jau darželiuose, kuriuose vaikai turėtų būti mokomi būti smalsūs ir kūrybingi. Mokykloje, be kūrybiškumo, reikalingi analitinio mąstymo, verslumo pagrindai. Aukštojo mokslo sistemos tikslas – ne tik suteikti aukščiausio lygio žinias, bet dar svarbiau – išugdyti puikius analitinius įgūdžius ir skatinti teorines žinias paversti praktinėmis verslo idėjomis. Nereikia net sakyti, kad šiuos įgūdžius ir žinias turėtų perteikti aukščiausio lygio mokytojai bei dėstytojai, todėl pradėti reikėtų nuo radikalaus pedagogų parengimo kokybės peržiūrėjimo.

Aukštojo mokslo sistema turėtų būti orientuota ne į kiekybę, o į kokybę. Tam reikėtų ženkliai (kai kurių specialistų vertinimu – perpus) mažinti studijų krepšelių skaičių, o sutaupytas lėšas skirti vieno studento paruošimo kokybei didinti (taip pat – ir mažinant dėstytojų skaičių bei reikšmingai didinant jų atlyginimus). Tokiu būdu ilgainiui didėtų ne tik našiausiuose ekonomikos sektoriuose dirbančiųjų atlyginimai. Daugiau lėšų iš šių ūkio šakų surinktų valstybė, o tai leistų kelti dirbančiųjų viešajame sektoriuje atlyginimus, taip pat – pensijas ir kitas socialines išmokas. Šie pinigai grįžtų į ekonomiką ir „maitintų” kitas ūkio šakas – paslaugų, statybos, prekybos sektorius ir t.t.

Pirmenybė investicijoms ir kova su šešėliu

Antra, našumo prieaugį kuria investicijos. Nepaisant to, kad praėjusiais metais įmonių investicijos augo daugiau kaip 10 proc., jos ir šiandien išlieka žemiau ikikrizinio lygio. Nors augančiai ekonomikai investicijų reikia kaip oro, pagal jų lygį esame vieni iš ES autsaiderių. Todėl valstybės vaidmuo turėtų būti investicijų skatinimas. Viena iš efektyviausių priemonių tai padaryti būtų lengvatos reinvestuojamam pelnui grąžinimas. Verslas neturėtų būti apmokestinamas už tai, kad investuoja.

- Reklama -

Veidrodinė problemos pusė yra ta, kad šiuo metu Lietuvoje galioja per maži mokesčiai dividendams, kurie yra apmokestinami standartiniu 15 proc. tarifu. Palyginimui: pajamos iš darbo santykių iš viso yra apmokestinamos vidutiniškai 41 proc. tarifu. Akivaizdu, kad toks žemas dividendų apmokestinimas nėra socialiai teisingas. Negana to, jis nepagrįstas ir ekonomine logika, kadangi toks žemas dividendų apmokestinimas lemia tai, kad per didelė dalis įmonių savininkų mieliau išsimokės dividendus, nei įmonės uždirbtą pelną skirs investicijoms. Dėl šio disbalanso Lietuva yra viena iš labiausiai vartojančių valstybių ES. Taip pat visoje ES pirmaujame pagal gyventojų pajamų dalį gaunamą iš turto. Tik atotrūkio tarp reinvestuojamo pelno ir dividendų apmokestinimo didinimas skatins įmones pirmenybę teikti investicijoms, o ne dividendams.

Trečia, turėtume mažinti darbo jėgos apmokestinimą bei įvesti „Sodros” įmokų lubas. Tai ne tik leistų pritrauktų daugiau užsienio investicijų, bet ir didintų Lietuvos įmonių konkurencingumą užsienyje. Kadangi kontraktai su darbuotojais yra sudaromi bruto atlyginimo pagrindu, skirtumas, atsiradęs dėl mažesnio tarifo, iš karto atsidurtų darbuotojo kišenėje.

Negautas lėšas iš darbo santykių apmokestinimo valstybė turėtų kompensuoti didesniais dividendų mokesčiais, verslo liudijimų apribojimu, pajamų, gaunamų iš darbo santykių bei individualios veiklos, sulyginimu, taip pat – aktyviau kovojant su šešėliu darbo rinkoje. Tik mažindami nebaudžiamumą už neteisėtus darbo santykius, pasieksime apčiuopiamų rezultatų kovoje su šešėliu. O tam reikia ženklaus mokesčių inspektorių desanto padidinimo. Loterijomis ir maloniomis SMS žinutėmis darbuotojų iš šešėlio neištrauksime.

Lankstūs darbo santykiai ir darbuotojai iš užsienio

- Reklama -

Ketvirta, kaip rodo kasmet vykdomas Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas, egzistuoja aiškus ryšys tarp valstybės ekonominio išsivystymo lygio ir to, kaip lanksčiai joje yra reguliuojami darbo santykiai. Lankstūs darbo santykiai mažina darbuotojų įdarbinimo sąnaudas ir leidžia įmonėms daugiau lėšų skirti atlyginimams. Be to, lankstūs darbo santykiai suteikia verslui lankstumo reaguojant į ekonominius svyravimus. Atsižvelgiant į tai, kad jau esame įžengę į ekonominio pakilimo stadiją, lankstesni darbo santykiai leistų sparčiau mažinti nedarbą, didintų konkurenciją dėl darbuotojų ir tokiu būdų sudarytų sąlygas spartesniam atlyginimų augimui.

Penkta, Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Ilgainiui tai reikš ne tik kūrybinio potencialo mažėjimą, bet ir negailestingai besikeičiantį dirbančiųjų ir iš jų sumokamų mokesčių išlaikomų senyvo amžiaus žmonių santykį. Nors galima sukišti galvas į smėlį ir apsimesti, kad ši problema neegzistuoja, tačiau kuo ilgiau šią problemą ignoruosime, tuo skaudesnės vėliau bus pasekmės šalies konkurencingumui ir mūsų visų gyvenimo standartams.

Todėl Lietuvai reikia šviežio požiūrio į imigracijos politiką, kurioje vietos atsirastų ne tik nacionalinio saugumo prioritetams, bet ir ekonominiams motyvams. Čia kalba eina ne apie tą imigraciją, kuri yra konflikto Vidurio Rytuose pasekmė, tačiau apie imigraciją iš Lietuvai artimesnių (tiek kultūriškai, tiek ir geografiškai) šalių. Pritraukti jaunų imigrantų galima ir iš Ukrainos – 13 kartų už Lietuvą didesnės šalies, kurioje vidutinis atlyginimas yra keturis kartus mažesnis. Tam reikėtų Lietuvos aukštosiose mokyklose anglų kalba dėstomų programų bei palengvintų imigracijos procedūrų norintiems po studijų likti dirbti Lietuvoje.

Turtingesnės Vakarų valstybės turtingomis tapo iš dalies dėl to, kad sugebėjo pritraukti jaunų talentų iš užsienio. Norėdama neprarasti ekonominio dinamiškumo ir užtikrinti stabilų pajamų augimą šiuo keliu turėtų eiti ir Lietuva.

Rokas Grajauskas
„Danske Bank” vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Naujos vasaros skrydžių kryptys iš Lietuvos – saulėti kurortai ir didmiesčiai

Jau šį sekmadienį prasidėsiantis aviacinis vasaros skrydžių sezonas nenuvils ir išrankių keliautojų iš Lietuvos bei dar labiau sustiprins oro kelius su Europos didmiesčiais. Sankt Peterburgas, Neapolis ir Miunchenas – tai vos keletas naujų krypčių,...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Palmių aliejaus naudojimą degalams

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...