3.2 C
Zarasai
2024 / 05 / 07

Taupymas ateičiai: gresianti demografinė krizė lietuvius paliks tuščiomis kišenėmis

Ar jau skaitėte?

tuscios-kisenesNepaisant itin liūdnų demografinių prognozių, lietuviai savo ateičiai taupo bei finansine gerove rūpinasi nepakankamai – pagal šiuos rodiklius nuo kai kurių Vakarų Europos šalių atsiliekame daugiau nei 40 kartų.

- Reklama -

Statistinio suomio metinė gyvybės draudimo įmoka yra didesnė net 45 kartus, nors pagal vidutinį atlyginimą „į rankas“ Suomija Lietuvą lenkia gerokai mažiau – 4 kartus.

„Vidutinis lietuvis gyvybės draudimui per metus skiria 81 eurą, tuo tarpu suomis – daugiau nei 3,6 tūkst. EUR“, – tarptautinio tyrimo „SwissRE“ duomenis, atskleidžiančius didžiulį atotrūkį tarp Lietuvos ir Vakarų Europos gyventojų finansinių prioritetų, pristato Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak A.Bakšinsko, panašios tendencijos matomos žvelgiant ir į kitas šalis: Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ar Švedijos gyventojų atlyginimai yra didesni už Lietuvos gyventojų 5-6 kartus, tuo tarpu vieno gyventojo per metus sumokamos gyvybės draudimo įmokos skiriasi 20-40 kartų.

„Problema ne tame, kad lietuviai neturi pinigų – tokį mūsų rinkos atotrūkį labiausiai lemia mentaliteto skirtumai ir finansinio švietimo spragos“, – vertino LGDĮA prezidentas.

LGDĮA valdybos narys, bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo vadovas Mindaugas Jusius kelia klausimą, kada lietuviui gyvybė bus svarbesnė nei automobilis – mat automobilių, būsto ir kito fizinio turto draudimui lietuviai skiria maždaug du kartus daugiau lėšų, nei gyvybės draudimui. Pasaulyje tendencijos yra priešingos.

- Reklama -

„Ką tai reiškia: sudaužę automobilį galime būti ramūs, kad remonto išlaidas padengs draudimas, o ištikus rimtai nelaimei, sunkiai susirgę ar netekę darbingumo liekame be jokio finansinio pagrindo. Šie žmonių lūkesčiai krypsta į skylėtą valstybės socialinę sistemą“, – pastebi M.Jusius.

Asociacijos prognozėmis, Lietuvos gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkos gali susilyginti ne anksčiau kaip 2025 metais – nors tai įvardijama kaip gana ambicingas tikslas, net ir tuo atveju Lietuva pasiektų tik Lenkijos lygį, o atotrūkis su Vakarais išliktų didelis.

Tam, kad Lietuvos žmonių finansinė gerovė didėtų, gyventojų finansinis planavimas dar turi stipriai tobulėti – tuo įsitikinusi LGDĮA valdybos narė, bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė. Pasak vadovės, šiandien ilgalaikiam taupymui lietuviai skiria vos 24 proc. atliekamų lėšų, o didžiąją dalį santaupų – net 76 proc. – laiko įšaldytas indėliuose ir bankų sąskaitose.

„Danijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje proporcijos visiškai priešingos: indėliuose laikoma vos 22-27 proc. santaupų, o ilgalaikiam taupymui skiriama 73-78 proc. lėšų“, – priduria A.Grabinskė. Pasak jos, vien valstybė negali užtikrinti gyventojų finansinės gerovės nelaimės atveju ar garantuoti orią pensiją, todėl finansų sektorius, valstybė ir žiniasklaida turi dirbti kartu ir nuosekliai skatinti gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

- Reklama -

Apsidrausdamas žmogus pasirūpina savimi nelaimės, negalios, sunkios ligos ar darbingumo praradimo atveju ir tai mažina socialinę naštą valstybei – jei gyventojai šių išmokų negautų, jų lūkesčiai kryptų į skylėtą valstybės socialinę sistemą. Tai reiškia, kad tvarus gyvybės draudimo rinkos augimas yra labai svarbus mūsų valstybei, kuri ateityje, kaip prognozuoja ekspertai, susidurs su didžiuliais demografiniais iššūkiais.

„Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus teigimu, ES kontekste tebesivystanti Lietuvos gyvybės draudimo rinka toliau augs: „Šiemet rinkos apimtys turėtų būti panašios kaip pernai, kai gyvybės draudimo rinka augo 10 proc. ir pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį“, – vertino T.Milašius.

Kaip būtinas sąlygas finansinės gerovės Lietuvoje augimui gyvybės draudimo rinkos lyderiai įvardija palankią ekonominę situaciją, subalansuotą reguliavimą bei sisteminį valstybės požiūrį, nuosekliai skatinant gyventojus rūpintis savo finansine ateitimi.

„Tad tikimės darniai dirbti su naująja Vyriausybe siekiant bendro tikslo – kad mūsų šalies ir jos gyventojų gerovė augtų“, – teigė LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas.

Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Naujos vasaros skrydžių kryptys iš Lietuvos – saulėti kurortai ir didmiesčiai

Jau šį sekmadienį prasidėsiantis aviacinis vasaros skrydžių sezonas nenuvils ir išrankių keliautojų iš Lietuvos bei dar labiau sustiprins oro kelius su Europos didmiesčiais. Sankt Peterburgas, Neapolis ir Miunchenas – tai vos keletas naujų krypčių,...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Palmių aliejaus naudojimą degalams

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...